pareigonis

pareigónis, -ė smob. (1) NdŽ, pareigónis, -ies (1) žr. pareigūnas: Valdžios pareigonys atlikinėjo savo pareigas rš. Tapęs „aukštu pareigonimi“, Navikas vis dėlto neskubėjo atsiskirti nuo Vištartų rš.